paveržti

paveržti
paver̃žti, -ia (pàveržia), pàveržė tr. 1. NdŽ rišant, juosiant, traukiant kiek įtempti, įtempus suglausti, sutvirtinti: Pasiėmiau [kumelę] bulbom akėtien, tai led spėjau atsisėstien, ir pamačiau, kad jau [kumelės] kulnan pasiekė [ratai], papilvinė nepaveržtà, nu tai, kiek išeina, skrenda jy Kp. Varžytuve apmatus pàverža, atleida DūnŽ. Šieno kartį stipriau paver̃žti DŽ. Sesuo paveržė skarelės mazgą pakaklėje, galvą ant šalies pakreipė J.Paukš. [Bernas] pasirąžo, susibruka raudonus marškinius į kelnes, paveržia platų diržą V.Bub. 2. kuo rišant, vyniojant, sukant ką kiek suveržti, suspausti: Teip labai [kietai nevysto], kad kaip jau akmuo, vaiku negera labai, ale teip biškiuką paver̃žia, kad neišsitraukt rankyčių Kp. Vienas [vežimo skieto] kraštukas pàveržtas Lp. 3. [i]kuo rišant, vyniojant ką sutempti, suspausti: Jaunus medžius raišiojant lunku, reik daboti, idant jų par stipriai nepaveržtų S.Dauk. ║ refl. pasikarti: Nė kokio gelbėjimo [žmonės pakaruokliui] nedaro ir nežino, kad ir ką tiktai būtų pasiveržęs Sln. 4. NdŽ kiek pasukant įtvirtinti: Paver̃žk šriūbą, kad susiveržtų varstotas J. Čia šriūbas y[ra] tame kalvarate i pask pàverži, jei nori, dikčiau Kv. Muterkelę biškį daugiau pàveržei, šmūkš i nusmuko gvintai Trk. 5. sukutį, veržlę veržiant kiek suspausti: Jas (girnas) paver̃žt reikėdavo PnmŽ. Pasuk, paver̃žk biškį tus slastus, ka tas sūris susispaustum End. 6. R, MŽ, N, K, Rtr, Š, DŽ, KŽ prievarta, jėga ką atimti, išplėšti, užimti, užvaldyti: Čia iš Vincutės pàveržiau lazdą – mat be lazdos nebepaeinu Slm. Kai išsikasta šulnį, ar nepaver̃žta iš manę vandenio? Slm. Aš audžiau, tu muno audimą pàveržei (užsėdai ir vietoj manęs audi) Grd. Jis man darbą iš panosės pàveržia Mrj. Pamotės brolis pàveržė [žemę] Gd. Jogaila bijojo, kad jo dėdė nepaver̃žtų sosto NdŽ. Karalius daug žemių ir žmonių po savim buvo paveržęs BBJdt1,1. Dėlei šulinies, kurį tarnai Abimelecho syla buvo paveržę BB1Moz21,25. 7. K, Rtr, ŠT356, NdŽ, KŽ, Mrj, Gs patraukti į savo pusę, pavilioti: Aš būčiau su ją ženyjęse, ale kitas pàveržė Jrb. Sudabojau, ka kitas nepaver̃žtų tą mano Kastelę Iš. Tas vyresniasai jam pačią buvo paver̃žęs Slm. Jeigu noria mergiotę paver̃žt, tada jau kariauja Alz. Paver̃žia vienas iš kito gaspadoriai piemenis Slm. Ėmė paveržė nuog jo tą mergą kunigužis BsPIV167(Brt). Vieną, sako, paveržė nuo manęs, gal ir tą atmušti Žem. Žiūrėk, kad tau ponaitis nepaveržtų Elziukės V.Kudir. | prk.: Jis buvo pàveržtas jos grožio BŽ573. Dabar jį paveržė viena kiek tolimesnė žvaigždė P.Slavėn. | refl. tr.: Kitos pamergės ėmė šnairuoti, kad patį šaunųjį svotą ir muzikantą Marė pasiveržė Žem. ║ nukonkuruoti: Aš čia mėsą statydavau į tę, ale tę paskui kitas pàveržė Jrb. Tas akuliornykas pàveržė šitą vargonyką Slm. \ veržti; apveržti; atveržti; įveržti; išveržti; nuveržti; paveržti; perveržti; pieveržti; praveržti; priveržti; suveržti; užveržti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • paveržti — paver̃žti vksm. Pàveržė skarẽlės mãzgą …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • paveržimas — paveržìmas sm. (2) DŽ 1. NdŽ → paveržti 1. 2. siuvant patraukta, paraukta ar paklostuota drabužio vieta: [Sermėgos] užpakaly liemens paveržime buvo juodos pynės, apstatytos kelių dobilų lapų pavidalu rš. 3. NdŽ → paveržti 6: Neimdami ir… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • patempti — patem̃pti, ia (pàtempia), pàtempė K, Š, DŽ, KŽ 1. tr., intr. Klt tempiant, traukiant padidinti, pailginti, paplatinti: Stalas pàtemptas, svečiai susėdę Krš. Norints ir labai norėjo būt didelis, bet gerai žinojo, ka niekas manęs až ausų aukštyn …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pavaržyti — NdŽ 1. Sut iter. paveržti 1: O šitie vėl, kurie tuos tinklus gerai pavaržyt turi, tad tur turėt tėvą su savimi aldijoje DP379. | Papai pavaržyti, pečiai pastatyti LTR(VšR). | prk.: Gražus darželaitis auksais pavaržytas, sėdi sesaitė žmonių… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsuka — sf. 1. apsukimas (rišant, tvarstant): Po vienos antros šitokios apsukos daroma cirkuliarinė apsuka, kuri galima stipriau paveržti P.Aviž. 2. SD202 ašis, sukutis, vyrius. 3. SD202 (kūno) sąnarys, sulenkimas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apveržti — apver̃žti, ia (àpveržia KŽ), àpveržė tr. K, LVI135 stipriai aprišus, apjuosus, apdėjus, aptempus iš visų pusių suspausti: Àpveržė visą tą kaklą kruvinai Vkš. Apidėsi i apveršì tom balanėlėm koją Upn. Apiveria, apiveria, auklėm apver̃žia tą… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atmušinėti — iter. dem. atmušti. 1. dažnai atblokšti atgal: Dvi dienas iš eilės atmušinėjom priešus rš. | refl.: Šauliai nusekė jį, vėl alkūnėmis atsimušinėdami nuo žmonių J.Balt. 2. atkalinėti: Kiemuose tie patys žmonės atidarinėjo ar atmušinėjo daržinių ir… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atmušti atmuša atmušė — atmùšti, àtmuša, àtmušė 1. tr. SD208, KI25 sulaikyti, atremti puolimą, smūgį: Atmušim visus puolimus rš. Jis jų kardus atmušė ir jiem abiem galvas nukirto BsPIII182. Atmušk jų strėlas degančias, mus nužudyti geidžiančias Mž54. | prk.: Ineini… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atveržti — atver̃žti, ia (àtveržia), àtveržė tr.; Sut 1. Š, KŽ atleisti ką stipriai surištą, atpalaiduoti. | refl. tr.: Apivaras atsiver̃žia Š. 2. Š, KŽ padaryti nebe taip suslėgtą, suspaustą. | refl.: Vežimas atsiver̃žia, kai priveržus ar suveržus… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atvobyti — ×atvõbyti tr. KŽ 1. BB1Mak7,22, Krs vyliumi, gudrumu atvadinti, atkviesti (ppr. artyn): Pristojo, atvõbijo atvõbijo manę [Čivonyse], ir pabuvau do dvejus metus Kp. Sugalvojo, kad čia reikia atvobyt pati ir įstumt į tą duobę LTR(Kp). Tada jau… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”